Trečio etapo LFF taurės rungtynės buvo lemtingos „Savanorio" komandai. Po atkaklios kovos 2:4 pralaimėta „Polonijai". Rungtynės, kaip ir galima buvo tikėtis, prasidėjo svečių iš Vilniaus atakomis, kurie jau 8 minutę turėjo realią galimybę įmušti įvartį.  Į tai Savanorio futbolininkai atsakė  greita kontrataka.  Deja, Dainiui Misevičiui atsidūrus vienam prieš varžovų vartininką pritrūko šaltakraujiškumo. Vilniečiai ir toliau didino spaudimą aikštės šeimininkų vartams, tačiau  baigiamojoje atakos stadijoje trūko tikslumo. Neįmuši tu - įmuša tau. Auksinė futbolo taisyklė pasiteisino 30 rungtynių minutę, kai Polonijos gynėjas baudos aikštelėje sužaidė ranka. Baudinį realizavo Ruslanas Pačkajevas ir Savanoris priekyje 1:0. Gaila, bet teigiamo rezultato nepavyko ilgai išlaikyti. - klaida gynyboje 36 min., bei puikus tolimas varžovų smūgis  40 min., neleido sėkmingai užbaigti pirmo kėlinio. Antro kėlinio pradžioje atlikti keitimai (E.Tankūnas/O.Pocius, E.Milinskas/T.Bagdonas) pasiteisino.  Ruslano Pačkajevo ir  Tomo Bagdono tandemas  nuolat kėlė varžovu gynėjams įtampą kurdami greitas kontratakas, o  60 min  Tomas pabėgo nuo varžovų ir  gražiu smūgiu permetė kamuolį per Polonijos vartininką.  Viltis išplėšti pratesimą priblėso 75 min., kai po klaidos gynyboje varžovas tiesioginę  prasme „sušaudė" mūsų vartus. Tai nesugniuždė aikštės šeimininkų ,  pora kontratakų galėjo baigtis įvarčiais, tačiau nuovargis padarė savo. 83 min. varžovai pasinaudojo sumaištimi baudos aikštelėje, 2:4. Čia galima padėti tašką, tačiau  šios rungtynės parodė, kad ne visada rezultatą lemia  vardai ar pavardės, lygos ar užimamos vietos. Aukštesnė lygą - aukštesnis meistriškumas, bet ryžtas ir noras laimėti buvo mūsų pusėje. Buvome arti išsvajoto ketvirto etapo, tačiau  pritrūko. Ar mes galime daugiau?